Diane Loomans (2008 m.) išsakyti žodžiai šiandien visiems mums turėtų būti tarsi atmintinė:

           "Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką, pirmiausia man rūpėtų jo savigarbos formavimas, o ne namo statyba. Pirštais pieščiau, o ne rodyčiau, kas ne taip padaryta. Sakyčiau mažiau pastabų ir daugiau jam paaiškinčiau. Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į vaiko akis. Dažniau vaiką apkabinčiau ir skraidinčiau su juo aitvarus. Ne vaidinčiau rimtą, o rimtai su vaiku žaisčiau. Dažniau po rasotą pievą lakstyčiau. Kartu su juo į žvaigždes žiūrėčiau. Dažniau prisiglausčiau. Mažiau tampyčiau. Rečiau būčiau nepalenkiamas ir stengčiausi dažniau jam pritarti. Pirmenybę teikčiau ne prievartai, o vaiko meilei."