Logopedo pagalbą teikia Ramutė Neverauskienė
LOGOPEDO VEIKLA
Logopedo pagrindinis uždavinys – laiku įvertinti vaikų kalbos raidos ypatumus bei padėti kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems vaikams įveikti ugdymosi sunkumus. Logopedo veikla yra tiesiogiai susijusi su švietimo įstaigomis, šeimomis ir apima tam tikras kryptis.
Logopedo ir meninio ugdymo mokytojo darbo grafikas
KALBOS TYRIMAS
Tai viena pagrindinių darželio logopedo veiklos krypčių. Visapusiškai tiriama vaiko kalba (tartis, žodynas, gramatinė sandara, rišlioji kalba), nustatoma kalbos sutrikimo priežastis ir pobūdis.
KONSULTAVIMAS IR ŠVIETIMAS
Logopedas dirba individualiai ir grupėmis, taiko specialiojo poreikio priemones kalbos, kalbėjimo trūkumams koreguoti, konsultuoja tėvus (globėjus), darželio auklėtojas.
TYRIMAS IR ORGANIZAVIMAS
Logopedas ruošia ir kaupia metodines ir vaizdines priemones, naudoja naujausias kalbos tyrimo bei korekcinio darbo metodikas, taiko jas darbe. Logopedinių pratybų metu: atliekama artikuliacinio aparato mankšta; lavinama foneminė klausa; mokoma taisyklingos garso artikuliacijos; mokoma taisyklingo garsų tarimo bei diferencijavimo; mokoma žodžių garsinės analizės ir sintezės; tobulinama kalbos gramatinė sandara; formuojami regimieji erdvės ir laiko vaizdiniai; tikslinami smulkiosios motorikos judesiai; turtinamas žodynas; ugdoma rišlioji kalba.
Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvelių bendradarbiavimo. Štai keletas patarimų, kurie padės lavinti kalbą: kalbėkite su vaiku kai žaidžiate gražia, taisyklinga kalba; dainuokite kartu ir ypač tas dainas, kurios turi vaizduojamųjų elementų; leiskite vaikui klausytis jo ausiai neįprastų garsų (lėktuvo skridimo, automobilio signalo pypsėjimo ir pan.); gausinkite vaiko žodyną prašydami pasirinkti (tegul paaiškina, kodėl norėtų vieno ar kito daikto); kalbėkite apie reiškinius tuo metu, kai jie vyksta; klausykitės vaiko atidžiai, leiskite jam užbaigti savo mintį; jei vaikas pasako neteisingai, ištaisykite, bet jokiu būdu neverskite jo pakartoti; drauge su vaiku lipdykite, spalvinkite, karpykite, konstruokite (dirbant pirštukais sparčiau vystosi kalba).
Kalba vaikui būtina, norint suprasti kitus ir būti suprastam. Kalboje gimsta sąmoninga mąstysena. Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti. Pradėjus lankyti mokyklą, kalbos sutrikimai trukdo mokytis skaityti, rašyti.
Skirkime ypatingą dėmesį vaiko kalbai, jos plėtotei.
Įstaigoje ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai kalbos sutrikimų prevencijai, kurios pagrindinis tikslas – plėtoti vaikų komunikacinę kompetenciją, mažinant vaikų, kuriems reikalinga logopedinė pagalba, skaičių. Kalbos sutrikimų prevencija būtina, nes reikia atkreipti dėmesį, kad įvairūs kalbos nesklandumai ne tiek didėja, kiek sudėtingėja (prisideda įvairių pažintinių, motorikos sutrikimų). Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija skirta darbui su tėvais ir auklėtojomis.
Įgyvendinti projektai: respublikinis projektas „Miklūs piršteliai – graži kalba” (2010-2011 m. m.), tarptautiniai projektai „Miklūs piršteliai ir judrus (linksmas) liežuvis – vaiko ir kalbos draugai” bei „Naujosios kartos vaikai” (Pozityvus žvilgsnis į vaiką. Vaiko kūrybiška ranka) (2011-2012 m. m., 2012-2013 m. m.), „Alternatyvūs ir kūrybiški metodai kalbos sutrikimų prevencijoje” (2013-2014 m. m.) leido pastebėti, kad vaikų skaičius su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais žymiai sumažėtų, jeigu darželio grupėse būtų vykdomas prevencinis darbas, vyktų glaudus bendradarbiavimas (tėvai – logopedas – auklėtojai) grupėse (1,5–4 m.) kasdieninėje veikloje ir įvairiuose užsiėmimuose.
Nuo 2014-2015 m. m. pradėtas vykdyti ilgalaikis prevencinis tarptautinis bendradarbiavimo projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“ (sklaida virtualioje erdvėje: www.vaikopasaulis.jimdo.com).
Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?
• vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
• trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsažodžius;
• ketverių – penkių metų vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
• penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
• vaikas mikčioja;
• vaikas turi kitų raidos problemų;
Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?
Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų taip pat gali turėti vaikai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.
Tėvelius, kuriems aktualus vaiko kalbos ugdymas, kviečiame aplankyti internetinius puslapius. Čia rasite daug laisvai platinamų mokymo priemonių, kurios padės namuose ugdyti vaiko kalbą.
http://ejournal.emokykla.lt/snekutis – turinyje išsirinkite Jums aktualią temą.
http://logopedui.jimdo.com/ – specialistų pagalba vaikams.
http://www.logopedas.puslapiai.lt/ – skyriuje „Siuntiniai“ rasite mokymo priemonių parsisiųsti.
http://www.sesioszasys.lt – logopedės tinklaraštis, kuriame rasite ne tik užduočių vaiko kalbos ugdymui, bet ir mokslinių straipsnių vaiko ugdymo klausimais.
http://www.elogopedai.lt/ – pagalba ugdantiems vaikus.