Priešmokyklinių grupių „Drugeliai“ ir „Bitutės“ vaikai, kartu su vaikais iš lopšelio-darželio „Nykštukas“ dalyvavo Jurginių festivalio „Jurgi, paimk raktus!” atidaryme bei edukacijoje „Jurgi, budink žemę“.
Balandžio 23-oji, tikroji Jurginių diena, tad mažieji ir pradėjo budinimo darbus. Žolininkė Danutė Kunčienė, padedama Jurgitos Petkutės-Marcinkienės ir Dianos Šeduikienės, tarp pradedančių žaliuoti medžių ir augalų, vaikus mokė mylėti žemę ir ją tausoti.
Vaikai ragavo įvairių žalumynų: kiškio kopūstų, klevo medžio žiedų, šermukšnio pumpurų, kurių skonis lyg migdolų, uostė mėtos lapelius.
Ant žemės patiestų edukatorės žemaitiškų raštų skarų, vaikai, padėję ant jų galvas, klausėsi ką žemė „sako“, o apkabinę medžius, klausėsi jų „kalbos“ bei krykštavo žaisdami žaidimus.
Sustiprinę imunitetą, ugdytiniai sutiko parjojančius Tado Žemaičio vadeliojamus ponius. Poniai jojo aplink į ratelį susirinkusius vaikus ir magiškas jų kanopų bildėjimas budino žemę.
Na, o įsimintiniausias momentas buvo, kai vaikai paragavo šiltos, ką tik keptos naminės, ruginės Jurgio duonelės. Tai buvo nepaprasta duona. Ją kepant į duonos vidurį įdedamas virtas kiaušinis. Laimingiausi galėjo ir jo paragauti. Kiaušinio lukštus žolininkė įkasė į žemę sakydama: „Šiandien žemės judinti negalima, jokių žemės darbų dirbti nevalia, tik lukštą įkasti“. „O ar žinot, vaikai, kad žemė „nepurvina“ rankų ar batų – reikia sakyti „žemė išžemina“ – išmintimi dalijosi žolininkė D. Kunčienė.
Grįžę į darželį, vaikai su malonumu dalijosi įspūdžiais. Labiausiai vaikams patiko valgyti duoną, zuikio kopūstus, klausytis ką žemė kalba. Kiti sakė, kad sužinojo jog žemė ir medžiai gali kažką pasakyti, kad reikia mylėti medžius ir viską saugoti.
