Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo šventė. Mūsų senoliai švęsdavo jas triukšmaudami, kad žiema išsigąstų ir išbėgtų. Tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs.
Per Užgavėnes reikėdavo daug valgyti, kad per visus metus netrūktų maisto. Svarbiausias Užgavėnių patiekalas – blynai. O kokios Užgavėnės be persirengėlių! Kaukes darydavo iš medžio, žievės, kailio. Persirengdavo ožiu, gerve, žirgu, elgetomis, baidyklėmis, giltinėmis. Kaukės visur lindo, visus kibino, dainas dainavo.
Dabar laikai pasikeitė ir žiemos nebe tokios gilios, ir sniego mažiau, bet Užgavėnių tradicijos gyvuoja. Mes mokykloje taip pat stengiamės jas išlaikyti, vaikams parodyti ir papasakoti. Vasario 13 d. nuo pat ryto darželio grupėse skambėjo muzika, šurmuliavo persirengėliai, vaikai linksmai dainavo ir šoko liaudiškus Užgavėnių ratelius. O priešmokyklinių grupių vaikai sugužėjo į salę, kur juos aplankė Kanapinis ir Lašininis. Vaikai stebėjo jų varžytuves, traukė virvę, guodė pralaimėjusį Lašininį ir kartu su jais šoko bei dainavo.
Pasilinksminę, patriukšmavę ir išvarę žiemą, vaikai grįžo į grupes valgyti blynų, nes sakoma, jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Taigi, saule, saule, grįžk pas mus, šildyk žemę ir vaikus!
